Parduoda pigiau: Stambulas. Prisiminimai ir miestas - nemokamas skelbimas


Stambulas. Prisiminimai ir miestas

Skelbimo kategorija: Knygos, kinas
Kaina: 1 €
Miestas: Vilnius
Pardavėjas:Skelbikas
Telefonas: 37061527065
El. paštas: neturi@elpasto.lt

Skelbimo aprašymas

Orhanas Pamukas (g. 1952 m.) - žymiausias šiuolaikinis turkų rašytojas savo kūryboje gebantis sulieti europietiškos literatūros bruožus su paslaptinga Rytų pasakojimo tradicija. 2006 m. už literatūrinę kūrybą jis buvo apdovanotas Nobelio premija. Prieštaringai dėl savo įsitikinimų vertinamas gimtojoje šalyje rašytojas savo romanais pavergė viso pasaulio skaitytojus. Rašytojo prozos intelektualumas liūdesys ir persmelkiantis Stambulo grožis geriausiai atsiskleidžia labai asmeniškoje užburiančiai poetiškoje knygoje Stambulas. Knygoje apie miestą ir patį rašytoją kurioje legendomis apipinto miesto istorija neatsiejama nuo Orhano Pamuko asmeninės istorijos. Nuo jaunystės Stambulas žavėjo rašytoją; melancholiška miesto siela atsispindinti pastatuose ir griūvančiuose monumentuose apleistose vilose ir sulaukėjusiuose soduose jam ir yra svarbiausia. O kur dar siaurutės šurmuliuojančios gatvelės ir žavingos Bosforo pakrantės... Tačiau drauge tai - ir vaikystės istorija. Mažasis Orhanas iš pradžių stebi miestą vedamas už rankos mamos vėliau - pro dėdės automobilio langą o galiausiai išvaikšto jį savomis kojomis patiria jį visa savo esybe. Miestą kurio likimas savotiškai panašus į Pamukų giminės likimą: buvusi didybė kosmopolitiška praeitis ir lėtas žlugimas. Miestą kuriame iki Orhano gimimo didžiuliame akmeniniame name ir gyveno gausi Osmanų imperijos šeima miestą kurio pagrindinis visa persmelkiantis ir neregima migla apsupantis bruožas yra liūdesys. Prisiminimų knygoje nuostabiai - įžvalgiai ir melancholiškai - susipina Stambulo ir Pamukų šeimos istorija praeitis ir dabartis rašytojo mintys apie žmogaus miesto ir civilizacijos likimą. Visą laiką Stambulas man asocijavosi su grauduliu kylančiu iš Osmanų imperijos žlugimo nuo; Feritas Orhanas Pamukas (g. 1952) – turkų rašytojas ir komparatyvistinės literatūrologijos profesorius 2006 m. Nobelio premijos laureatas gavęs ją už „melancholiškos savo miesto sielos ieškojimą“. Atsiimdamas premiją O. Pamukas turkų kalba perskaitė pranešimą „Mano tėčio portfelis“ kuriame savo santykius su tėvu aptarė alegoriškai – tartum tai būtų santykiai tarp Rytų ir Vakarų civilizacijų. Priskirdamas save ir Rytų ir Vakarų civilizacijoms O. Pamukas kalbėjo apie susvetimėjimą Vakarų ir Rytų kvailumą dėl to jaučiamą „tamsą viduje“. Pabrėžė kad literatūrai svarbiausia – ištirti didžiausias žmonijos baimes. Daugelis turkų mano kad Nobelio premija O. Pamukui (pirmajam turkui gavusiam šį apdovanojimą) skirta dėl politinių priežasčių. Jis kaltintas ir plagiatu. Labiausiai turkai pasipiktino kai 2005 m. rašytojas pasisakė prieš armėnų ir kurdų genocidą (milijonas ir 30 000) kurį vykdė (ir ko iki šiol nepripažįsta) turkai. O. Pamukas nusprendė sulaužyti tabu kalbėti apie praeitį kurios turkų nacionalistai nenori pripažinti. Po Europos Sąjungos politikų ir teisininkų bei aštuonių pasaulio rašytojų įsikišimo Turkija kaltinimus „turkiškumo niekinimu“ panaikino. Tada atlyžo ir ES. 2008 m. turkų ultranacionalistai puolę O. Pamuką buvo suimti dėl dalyvavimo nacionalistinėje organizacijoje „Ergenekon“ kuri planavo nužudyti rašytoją kelis krikščionių misionierius armėnų intelektualą Hrantą Dinką. Šios teroristinės organizacijos mitologija primena nacių (Ergenekonas turkiškasis Šambalos atitikmuo – mitinė vieta nepasiekiamuose Altajaus kalnų slėniuose; turkų protėvį šiuose slėniuose išaugino vilkė Asena simboliškai – Sirijaus žvaigždė. Realybėje „Ergenekon“ – eurazianistinė izoliacianistinė organizacija bent kelis kartus bandžiusi nuversti Turkijos valdžią 1998 m. nužudžiusi Irano politiką bandžiusį reformuoti Iraną ir rasti taikų sprendimą derybose su kurdais Darijušė Foruharą ir jo žmoną. Nuo 1974 m. publikuojamas rašytojas vertas dėmesio dėl unikalaus stiliaus kurį galima vadinti melancholišku ir postmoderniu. O. Pamuko kūryba išversta į daugiau kaip 50 kalbų. Žymiausi kūriniai (daugiausia romanai) –­ „Tamsa ir šviesa“ (1979; 1982 m. perleistas kaip „Ponas Dževdetas ir jo sūnūs“) „Tylusis namas“ (1983) „Baltoji pilis“ (1985) lietuviškai išleista „Juodoji knyga“ (1990) „Naujas gyvenimas“ (1995) „Mano vardas raudonas“ (1998) „Kitokios spalvos: esė ir apsakymas“ (1999) „Sniegas“ (2002) „Nekaltybės muziejus“ (2008). „Stambulas: prisiminimai ir miestas“ (2003) – apie miestą kuris O. Pamukui buvo brangus. Knyga graži. Ir skendinti melancholijoje kurią atliepia daugybė nuotraukų darytų „Stambulo akimi“ vadinamo Turkijos fotografo Aros Gülero (g. 1928). Šis armėnų kilmės fotografas turi fotografijos filosofiją; jos esmė – nuotraukose turi būti bent vienas žmogus nes fotografija primena jo gyvenimą kančias. Menas meluoja realybę atspindi tik fotografija. Ji nėra menas. Knyga – autobiografinė kalbanti apie kultūrinius pokyčius sukrėtusius Turkiją nesibaigiančias kovas tarp modernaus pasaulio ir nykstančios praeities apie O. Pamuko mėgstamus rašytojus (pvz. Ahmetą Rasimą ar Gustavą Flaubert’ą) dailininkus (Konstantinopolį graviūrose vaizdavusį Antoine’ą Ignace’ą Mellingą). Melancholijos (ir Stambulo) enciklopedijoje rasime Pamuko ir jo šeimos fotografijų. Taip pat – šeimos dramą. „Nebūsiu dailininkas – pasakiau. – Aš būsiu rašytojas“ (p. 482). Prisimenu turkų režisieriaus „Liepą“ kurio melancholiška nuotaika primena O. Pamuko žodžius: „Kur slypi Stambulo paslaptis? Ar didingos istorijos šešėlyje vešančiame skurde? Ar nepaisant atvirumo išorinėms įtakoms ir naujovėms uždarame bendruomenės gyvenime neprieinamame pašaliniams žvilgsniams? (...) Miestas neturi jokio kito centro tik mus“ (p. 459).

Daugiau nemokamų skelbimų