Parduoda pigiau: Marius Pietaris ir Burtų knyga - nemokamas skelbimas


Marius Pietaris ir Burtų knyga

Skelbimo kategorija: Knygos, kinas
Kaina: 1 €
Miestas: Vilnius
Pardavėjas:Skelbikas
Telefonas: 37061527065
El. paštas: neturi@elpasto.lt

Skelbimo aprašymas

Dvylikamečio Mariaus Pietario atostogos prasideda nuošaliame Perkūnlaukio vienkiemyje. Kas gali būti nykiau nei pradėti atostogas drauge su tėvais vienkiemyje kuriame nėra elektros? Tačiau jau pirmomis dienomis Mariui tenka susidurti su paslaptingais dalykais ir patikėti kad burtai egzistuoja. Juolab kad Mariaus rankose atsiduria Burtų knyga kuri paverčia atostogas vienu ilgu nesibaigiančiu nuotykiu. Vienkiemis stovi prie pelkių prie pat ribos skiriančios paprastą pasaulį nuo magiško kuriame knibžda kaukai ant šluotų lakioja raganos upėse bei ežeruose pliuškenasi laumės o su žmonėmis draugiškai sugyvena šmėklos... Netrukus nuo Gumbinės sodžiaus kiaulidžių link nusidriekė keista procesija: kaukas kiauliaganys Gyvačius - visų piktybių siaubas kerštingoji milžinė Didžiapėdė o paskui ją lingavo minia sodiečių pasišviesdami deglais kuriuos vis užpūsdavo pirmyn atgal zujanti Girdvainio šmėkla.; Džoanos Rouling garsiosios Hario Poterio mamos epigonai visame pasaulyje stengiasi atsižegnoti nuo kaltinimų sekimu tačiau pas mus tai turbūt laikoma didele garbe ir komerciškai sėkmingu žingsniu... Štai ir Vilniaus knygų mugėje leidyklos stendo atstovė man paslaugiai paaiškino kad vartau lietuviškąjį Harį Poterį. Tiesa nuodugniai knygų palyginti nepavyks nes HP savo gėdai ar laimei taip ir neskaičiau tačiau neapsimetinėsiu kad nieko nežinau apie poteriadą. Pati D.Vaitkevičiūtė - beje viena iš Lietuvos ateičių konkurso laureatų - sakosi knygą parašiusi tada kai jos susirgęs sūnus perskaitė visas K.Rouling knygas apie jaunąjį burtininką ir liūdėjo daugiau neturėdamas ko skaityti. Panašumų pradėsim ieškoti nuo leidinio išvaizdos. Tarsi grynai lietuviško ir nepasakyčiau kad patrauklaus vaikams stiliaus (beje kas tam berniukui pusę galvos nukirto?) viršelyje gerai įsižiūrėję pamatysite raides MP šriftu itin primenančias įprastas poteriados apipavidalinimui. Be to čia - tik pirmoji knyga iš gresiančios serijos ir tai irgi kai ką primena. Dar - veikėjo vardo skambesys ir pavadinimo struktūra... Beje jau reklamuojamas tęsinys - Marius Pietaris ir juodasis bokštas; irgi labai originalus ėjimas. Kita vertus kiek galiu spręsti Marius Pietaris... į Harį Poterį… panašus tuo kad a) yra berniukas turintis užslėptų galių ir b) yra magiška vieta kuri už Ribos. Viskas kitkas gali būti palyginta su dar krūva stebuklinių knygų ir nei sekimo nei plagiato nei parodijos siužetui nepripaišysi. Jei būsime griežti galėsim tvirtinti kad greičiau jau knyga primena miksą iš įvairių šaltinių aišku su nuosavu uždaru. Tikiuosi man bus atleista už tokią ilgą įžangą: vis dėlto lietuviška fantastinė knyga vaikams - ne toks dažnas atvejis mūsų padangėje ir apie ją prisiklausai anksčiau nei pamatai savo akimis. Tiesą sakant stengiausi nesusidaryti išankstinės nuomonės tačiau turbūt nepavyko nes perskaičius ir paklausta ir kaip? atsakiau naaa geriau nei tikėjaus. Paskui aišku sekė keletas bet bet apie juos vėliau. Problema . Apysakoje keliama smarkiai neoriginali problema: mitologinėje stebuklinėje erdvėje krenta magijos lygis į ją skverbiasi realistinis pasaulis. Visiems iš anksto aišku kad MP galų gale stos į pasakiškų būtybių pusę ir kovos už jų teises išlikti. Džiugu kad viskas nėra supersupaprastinta: dalis anos Žemaitijos gyventojų visai patenkinti kad ėmė ir dingo jų Respublikos valdovas Vykintas Antrasis. Magistras naujasis krašto šeimininkas leidžia nemokėti mokesčių o nukritus magijos lygiui ir sodiečiams ramiau: laumės vaikų nebevagia. Blogiausia kad vis neateina pavasaris ir ar tik ne tos žiežulos raganos dėl to kaltos?! Herojus . Nerami gresiančio karo atmosfera - puiki proga pasirodyti kokiam nors herojui. Tačiau turiu nuliūdinti skeptikus: bent šioje dalyje jaunasis Pietaris neapsimetinės supermenu ir priešų į visas puses netaškys. Kūrinio herojus tiesą sakant yra visai kitas asmuo - Gyvačius. Vienintelis išlikęs savo giminės atstovas keliauja per šalį bandydamas daryti tvarką tiek ant žemės tiek po ja. Gyvačius yra saikingai lyriškas bei vyriškas pusiau žvynuotas personažas besinešiojantis širdyje nuoskaudą dėl įtaraus žmonių požiūrio į jį nors mizantropija vis dėlto nesergantis ištikimas valdovo karys puikus burtininkas o dar narsus raumeningas ir padorus (nepasiduoda vaidilučių laumių ir išlepusių bajoraičių kerams bei pašaipoms); et ką ten kalbėt apskritai tai didžiai teigiamas veikėjas. Tokiam tik siužeto vadžias į rankas - ir pirmyn. MP tiesą sakant veikia mažumoje skyrių ir ačiū dievui. Pats bernelis dar nieko bet jau jo mamytė tikra papjūtis: jos nuolatinis kudakavimas ir atkaklus netaisyklingos šauksmininko formos Mariukai eksploatavimas gali sukelti akių tiką. Tikėsimės kitose serijose apie ją bus tik prisiminimai. Magiškoji fauna . Autorė savo interviu spaudai teigė jog jos knyga tai pažintis su lietuvių mitologija raganomis ir kaukais. Kurgi ne. Bent man pavadinti šį kūrinį pažintimi su lietuvių mitologija ar net jos stilizacija neapsiverčia liežuvis. Čia viskas sumesta į krūvą. Greta laumių undinių milžinų kaukų šmėkščioja piršto dydžio nykštukai raudonomis kepuraitėmis minimi netgi goblinai. Tiesą sakant ir raganos panašios labiau į T.Pratčeto Disko pasaulyje gyvenančias negu į lietuvių liaudies tautosakoj ar padavimuose aprašytas. Ir kodėl jos skraido ne piestose kaip visos padorios lietuviškos raganos o… daiktuose panašiuose į kubilus arba statinėse? Kai kuriems padarams paliktos tradicinės ypatybės net konkretūs apibūdinimai (tarsi) išskaityti iš N.Vėliaus knygų - žiburiniui aitvarui. Kitiems suteiktos visiškai netikėtos savybės. Tarkim D.Vaitkevičiūtės kaukai yra baisūs ginčininkai ir peštukai kažkodėl visai nejaučiantys skausmo - labai patogu mušantis. Dar viena mėgstama kaukų (spėjant pagal epizodų dažnumą autorės laikoma didžiai šmaikščia) pramoga - rodyti pliką užpakalį ir gadinti orą. Apskritai personažai nėra drovūs ir š mėtosi - tik duok. Žodžiu paimtas tam tikras pagrindas ir toliau jau su juo elgtasi nenuosekliai arba su fantazija - kaip kam patinka. Nieko smerktino bet keista kad tai laikoma pažintimi su lietuvių mitologija. Disbalansas . Skaitant neapleidžia netikrumas: knyga teoriškai orientuota į vaikų paauglių auditoriją bet vietomis turbūt moteriškų romanų autorės patirtis pramuša. Aišku knygų vaikams veikėjai neturi būti belyčiai asketai bet laumių krūtų akcentavimas atrodo kažkaip juokingai. Naa bet gal čia tokia koncepcija - supažindinti su tikruoju gyvenimu per pasaką? Tada kodėl gi nepaaiškinus kad malūno ašies taukais galima panaikinti nepageidaujamą nėštumą; taip taip būtent tokį terminą pavartojo raganos varnas. Be to kūrinys su kaupu prigrūstas pasiskolintų personažų ar bent jų vardų. Gaila kad tai ne aliuzijos o būtent skoliniai. Kai kurie jų išplėtoti pateikti smagiai ir ironiškai pvz. Girdvainio šmėkla gyvenanti Baltaragio malūne. Kai kurie tik paminėti - laumė vardu Severiutė; magistras de la Krūa... O kodėl ne Van Go Gas? Logikos būtų tiek pat. O kur dar raganaitė Margarita galų gale pats Pietaris. Toks jojimas ant garsių vardų nelabai garbingai atrodo. Aišku galima būtų sakyti kad tai - vyresnei auditorijai skirtas sluoksnis kuris gali būti suprantamas kaip mažumą parodinis. Tačiau ta parodija (?) labai nenuosekli ir dauguma skolinių nesukuria jokios naujos prasmės. Antra vyresni skaitytojai gali imti kvestionuoti kitus bendrinių žodžių skolinius. Pvz. parkomis čia įvardinti... pasiutiškai greiti slibinai. O grumais - Magistro magai. Negi jau savų žodžių pritrūko? Beveik be bet . Knyga lengvai skaitoma (išskyrus pirmąjį skyrių) gana šmaikšti ir išradingų detalių joje pakanka. Perspektyvos gilumos nėra bet jos čia nelabai ir trūksta: tai fantastinis nuotykių romanas ir kaip toks tikrai tiks jaunesniam mokykliniam amžiui o ir vidutiniam. Suaugėliams irgi neturėtų l

Daugiau nemokamų skelbimų